išalkis — ìšalkis (gen. io ir ies) sm. (1) K, Jrk38, BŽ99; SD59, Ch15, Ns1832,2, P, Lnkv alkis, norėjimas valgyti, išalkimas; badas: Į ìšalkį (išalkęs iš bado), ką sugriebia, tai suėda J. Ìšalkyje ką sugriebęs žmogus suvalgai Š. Per visą dieną nevalgęs … Dictionary of the Lithuanian Language
pusalkis — 1 pùsalkis sm. (1) trūkumas valgyti, pusbadis: Kasdien pusalkiu skurstu LTR(Pš) … Dictionary of the Lithuanian Language
pusalkis — 2 pùsalkis, ė adj. (1) žr. pusalkanis 1: Kasdien pusalkis vargstu LTR(Snt). Negalėjo greitai valgyti, tankiai pusalkė palikdavo Sz. Bobutė pùsalkė buvo Dglš. Žmogus pusnuogis, pusalkis nuo aušros ligi sutemos turi dirbti Žem. Pusalkiai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
šalkė — ךalkė sf. (1) K, KŽ; N, LBŽ žr. šalkis … Dictionary of the Lithuanian Language